Nedavė ramybės ta mintis, kad langų sandarinimui panaudotas makrofleksas esantis išorėje iki pavasario sudūlės, prigers vandens ar kažkaip kitaip "suges". Nutariau padaryti eksperimentą. Vieno lango putą apipjausčiau. Atsivėrę atviros putos poros pasiruošusios sugerti viską ką joms duos gamta. Kad taip nenutiktų jas reikia kažkuom užtepti kas tarnautų kaip barjeras nuo vandens ir UV. Pastovėjau gerą pusvalandį statybinių medžiagų parduotuvėje, prisiskaičiau visokių hermetikų, dažų ir pan. instrukcijų ir išsirinkau tai kas man pasirodė geriausiai tiktų - tapamas hermetikas Penosil RoofMastic. Jo aprašyme labiausiai patiko žodis "kvepuojantis".
Taigi, puta apipjauta, tepu hermetiką. Gavosi nebolgai, masė ganėtinai skysta, o sustingusi palieka elestinga. Nutepiau tik vieną kartą. Būtinai reiks dar kartelį tepti nes putos "burbuliukai" gan dideli, viduje jie lieka dalinai neapsaugoti nes "duobutės" dugno taptukas fiziškai nepasiekia. Po antro tepimo turėtų būt gerai.
Darau išvadą, kad mano pasirinkta priemonė perskysta. Reiktų kažko tirštesnio, kad pirmu tepimu uždarytų visas poras.
Vėliau po sklypą pasivalkiojęs radau besimėtantį senos sandarinimo putos gabaliuką. Jo amžius kažkur 3-4mėn. Jis buvo visas pageltęs nuo UV, bet jį perpjovus viduje buvo sausa ir balta. Žodžiu jokių defektų neskaitant išorinės spalvos.
Darau dar vieną išvadą, kad per pusmetį sandarinimo putai nieko blogo nenutiks tik pasikeis išorinė spalva.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą